Rožės žiedlapiai, paruošti distiliacijai. Grasas, pietų Prancūzija
Kvapusis mokslas ir menas
„Yra kvapų, išsilaikančių dešimtmečiais. Muskusu įtrinta spinta, cinamono aliejuje išmirkytas odos gabalėlis, ambros gniutulėlis, dėželė iš kedro kvepia tol, kol gyvi. O kiti – limečių aliejus, bergamotės, narcizų ir tuberozų ekstraktai ir daugelis žiedų kvapų – išsivadėja jau po kelių valandų, jei prie jų laisvai prieina grynas oras. Parfumeris priešinasi šiai fatališkai aplinkybei perdėm lakius kvapus sujungdamas su tvaresniais. Jis tarsi uždeda pirmiesiems pančius, ramdančius laisvės troškimą, bet visas menas čia yra tas, kad pančiai turi būti pakankamai lengvi, tarsi surištas kvapas būtų laisvas, ir visgi tiek užveržti, kad jis negalėtų pasprukti. “
Patrick Suskind. KVEPALAI (161 psl.)
Aromaterapija – tai fizinių bei dvasinių problemų gydymas plačiąja prasme ir profilaktika, naudojant natūralius, augalinės kilmės gamtos aromatus. Eteriniai aliejai – pagrindinės aromaterapijos medžiagos — kvapnūs, sudėtingos struktūros lakių medžiagų junginiai, gaminami iš aromatingų augalų distiliacijos būdu.
Nors žodis „aromaterapija“ pirmą kartą buvo paminėtas tik 1937 m., pasirodžius įžymaus prancūzų chemiko Rene-Maurice Gattefosse knygai „Aromatherapie“, šis mokslas ir menas yra senas kaip pats pasaulis. Atsiradusi Rytų bei Vakarų kultūrų sandūroje, sujungusi liaudies medicinos tradicijas ir naujausius mokslo pasiekimus, aromaterapija yra natūrali, nesikišanti (neinvazinė) gydymo ir profilaktikos sistema, veikianti visą žmogų, o ne atskirą simptomą ar ligą, padedanti atkurti natūralią organizmo pusiausvyrą, reguliuoti, gydyti ir palaikyti sveikatą eterinių bei augalinių aliejų pagalba.
Galima vadinti aromaterapiją menu, nes intuicija, kūrybiškumas ir grožio suvokimas yra neatskiriami aromaterapeuto (šios srities specialisto) pagalbininkai kiekviename žingsnyje: ruošiant individualius eterinių aliejų mišinius (sinergijas) konkrečiam žmogui, kuriant kvapų puokštes (pomanderius) aplinkos aromatizavimui, gaminat natūralias kosmetikos priemones ir pan. Tačiau aromaterapija yra ir mokslas, tyrinėjantis fiziologines, psichologines ir dvasines individo reakcijas į augalų aromatinius ekstraktus, skatinantis natūralų žmogaus savireguliacijos ir sveikimo procesą. Kaip holistinės (visuminės) medicinos šaka aromaterapija taikoma profilaktikai ir gydymui . Šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais, chemijos, fizikos, botanikos, žemdirbystės, ekologijos, medicinos, psichologijos ir filosofijos žiniomis.
Aromaterapijos pasaulis įvairus ir sudėtingas kaip ir jį sudarantys kvapai. Pro kurias duris įeisime į šią kvapnią visatą ir ką joje veiksime, priklauso nuo mūsų poreikių, ketinimų, problemų ir norų. Šiuolaikinėje aromaterapijoje išskiriamos šios pagrindinės kryptys:
- Tradicinė, holistinė (visuminė) aromaterapija. Šios aromaterapijos srities pagrindinis darbo metodas — masažas. Veikliosios aromaterapijos medžiagos – eteriniai aliejai – patenka į žmogaus organizmą dviem keliais:
- per odą (masažo metu, atskiedus eterinius aliejus augaliniais),
- per kvėpavimo takus (uodžiant lakius eterinius aliejus).
Šios aromaterapijos krypties pradininkė buvo garsi prancūzų kilmės biochemikė Marguerite Maury. Holistinė aromaterapija yra labiausiai paplitusi Didžiojoje Britanijoje. - Aromaterapijos konsultacija. Tai bendras aplinkos modeliavimas aromatų pagalba bei profesionali konsultacija, renkantis asmeninius kvapus. Pagrindinis metodas – lakaus pavidalo eterinių aliejų naudojimas per uoslę (aromatinės lempos, difuzoriai, kvapų puokštės – pomanderiai, kvepiančios žvakės, smilkalai ir pan.).
Pavieniai asmenys ir didžiausios kompanijos, ligoninės, parduotuvės, oro linijos, viešbučiai, bankai ir įvairiausios įstaigos kreipiasi pagalbos į aromaterapeutus, kad jie sukurtų palankią darbinę atmosferą, pašalintų įtampą ir stresą, maloniai nuteiktų darbuotojus ir lankytojus, užtikrintų harmoningą bendravimą, gerintų tarpusavio santykius. Aromatai dažnai naudojami reklamoje ir prekyboje – pabrėžiant naujos prekės išskirtinumą ir pritraukiant pirkėjus. Ši aromaterapijos kryptis yra labiausiai paplitusi JAV ir Japonijoje. - Medicininė aromaterapija. Šia veikla užsiima profesionalūs medikai, šalia alopatinės (tradicinės) medicinos savo pacientams skirdami naudoti į vidų eterinius aliejus dėl pastarųjų antiseptinio, antibakterinio ir antibiotinio poveikio. Tam, kad tiksliai parinktų tinkamiausius eterinius aliejus konkrečiam pacientui, atliekamos antibiogramos ir aromatogramos – tyrimai, parodantys, kurie eteriniai aliejai greičiausiai susidoroja su esama infekcija ar virusu.
Medicininės aromaterapijos pradininkai – prancūzų chemikas Rene-Maurice Gatefosse ir gydytojas Jean Valnet. Ši aromaterapijos kryptis klesti Prancūzijoje, ją taiko bendrosios praktikos gydytojai medicinos įstaigose ir ligoninėse. - Estetinė aromaterapija — tai aliejinių mišinių naudojimas masažui ir kosmetinėms procedūroms, aromaterapinių preparatų gaminimas pagal individualius klientų poreikius. Ši aromaterapijos sritis yra glaudžiai susijusi su kosmetologija.
Estetinė aromaterapija palaipsniui įsigali visame pasaulyje kaip natūralus būdas palaikyti grožį ir sveikatą. Vakarų šalyse aromaterapinė kosmetika tapo prestižo ir mados reikalu. Ji sėkmingai konkuruoja su cheminėmis odos priežiūros ir higienos priemonėmis, nepaisant kur kas aukštesnių kainų. Pasisotinę sintetiniais chemikalais, žmonės linkę investuoti į sveikatą ir ekologiją.
Tačiau nežiūrint visų šiuolaikinio pasaulio įmantrybių, kvapnusis aromaterapijos rūmas kaip buvo, taip ir liko stovėti laikomas trijų nepakeičiamų dramblių-banginių-atlantų: aromaterapeuto, kliento, eterinių aliejų. Ir jų tarpusavio sąveikos. „Kiekvienam individui pagydyti reikalingi individualūs vaistai. Kiekvienas iš mūsų yra unikali žinia. Ir tik unikalus vaistas gali padėti“, — rašė M. Mauri. Todėl aromaterapija yra labai individualus gydymo ir profilaktikos metodas, grąžinantis harmoniją, natūralumą ir pusiausvyrą mūsų techno-virtualiam pasauliui.